- sukalti
- 1 sukálti, sùkala, sùkalė 1. tr. sumušti, suvaryti mušant: Sukalu, sumušu SD444. Prikirto miške pagalių ir sukalė juos į žemę K.Kors. | refl.: Šitan medin labai lengvai vinys susikals Ds. 2. tr. kalimu ką padaryti: Plaustas iš ramstų sukáltas J. Sukalė trūną tep, kap lovį Lp. Maž sukalsi (padirbsi) kokį kuparėlį ant greitosios Sdk. Reikia dar man akėčios sukalt Alv. Mislijom lentų paims, mažu kokią daržinikę sukals Skr. | prk.: Tai buvo tvirtai sukalta šeima (visi tėvo klausė) rš. | refl. tr.: Vienas kitas susikalė pastogę gyvuliui P.Cvir. 3. tr. privarginti, priplūkti: Ėjau plentu ir kojas sukaliau PnmA. 4. intr., tr. suvaikščioti: Be reikalo tokį kelią sùkaliau Up. Tiek daug sukaliau, o nieko nelaimėjau Up. Jau tris kartus sùkaliau į vakarėlį Vdžg. 5. tr. prk. susakyti, priminti: Motina sukalė viską, kas reikalinga, sūnui į galvą rš. 6. tr. kalimu ką kam sunaudoti: Jie kalavijus savo į noragus sukals CII213. | refl.: Vienų vinių kiek pãduos susikala! Ds. 7. tr. prk. uždirbti, sutaupyti: Kiek ta rankelė yra prisidirbusi, kiek skatiko sukalusi Žem. Žmogus dirba, netingi, tai ir sùkala kokį šimtiką Alv. Per didelį spaudimąsi jis sukaldavo kiek pinigų Ėr. | refl. tr.: Jis susikalęs pinigų rš. 8. tr. sukaustyti: Sukals kojas klevo vageliais Prng. 9. refl. prk. sudygti: Ar matai, kaip gražiai susikals kviečiai! Vv. 10. tr. sumušti: Jį sukalė, sukaustė čebatais Alk. 11. intr. suduoti, smogti: Sùkalė samčiu par pakaušį Krkl. 12. refl. tr. susidurti: Šoko per langą ir kojas susikalė LTR(KzR). \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti
Dictionary of the Lithuanian Language.